2011 m. gruodžio 8 d., ketvirtadienis

Casa Batlo

1904 metais Gaudis gavo užsakymą Žozefo Batlo namui Paseo de la Gracia prospekte. Vėliau jis tapo namu-muziejumi. Dokumentai liudija, kad Batlo užsakymu Gaudi perstatė turtingai tekstilininkų šeimai priklausantį namą. Beje, Barselonoje visi pastatai yra vadinami užsakovo vardu ir tai garantuoja jiems nemirtingumą. Casa Batllo - tai ne namas, o šiuolaikinis trileris „Šv. Jurgis nugali Drakoną“. Pirmame plane – balkonai iš kaukolių – tai drakono aukos. Neįprastas, Gaudi išmonės pilnas stogas – tarp česnako galvutės pavidalo bokšto ir kryžiaus su penkiais skersiniais išsilenkė žvynuota drakono nugara. Kažkada namą puošė pagal architekto eskizus pagaminti baldai. Dabar jie yra surinkti Gaudi muziejuje Guell Parke. Tačiau keli pavyzdžiai išliko ir čia.
Pasišiaušęs dantytais balkonais, aukštai iškėlęs mozaikinę keterą Casa Batllo  stovi Mansana de Discordia kvartale. Stebint namą prisimena vienas metro išsireiškimas, paaiškinantis kūrybinį metodą: „Pastatas turi būti panašus į žydintį sodą iš vienos pusės, o iš kitos – į uolėtą dykumą“. Iš pirmo žvilgsnio nederančių dalykų derinimas sukuria fantastinį efektą. Paslaptingai žydrais atšvaitais žybčioja glazūruota keramika. Keri žavingas vidinis kiemelis, kurį kerta keisti laiptai.
Žodis „mansana“ ispanų kalboje turi dvi reikšmes – kvartalas ir obuolys. Todėl „Mansana de Discordia“ galima išversti kaip „nesantaikos obuolys“ , „nesantaikos kvartalas“. Neaišku, kodėl toks pavadinimas, - teigiama, kad čia varžėsi trys bankininkai, norėdami vienas kitą aplenkti savo namais. Šalia Casa Batllo iškilę dar du akmens šedevrai – Amtlerio namas (arch. Chose Puidži Kadafalk 1867-1956) ir Ljeo namas (arch. Luis Domeneč i Montaner 1850-1923). Nedideliame plotelyje susitiko trys didieji modernizmo epochos metrai. Jie laikėsi skirtingų požiūrių į miestų statybą ir iki šiol savo pastatais veda nepabaigiamą kūrybinį ginčą. Darbas pradėtas 1904 metais ir truko du metus. Tuo metu Gaudis buvo pačiame kūrybinių jėgų žydėjime. Originalus stilius užtikrino neregėtą populiarumą. Kolegos, pamiršę pavydus, vadino jį genialiu.
Į šį Gaudi kūrinį kartą kėsinosi ketinantys jį pirkti japonai, Kažkokiu nežinomu būdu jie rengėsi išardyti namą ir pervežtį jį į Japoniją. Bet senienų megėjams buvo paaiškinta, kad Casa Batllo yra nacionalinė vertybė ir nėra parduodama, tuo labiau – išvežimui. Beje, visi Antonijaus Gaudi pastatai 1984 metais UNESCO paskelbė kultūriniu žmonijos paveldu.

Komentarų nėra: